Aliaskos malamutas

             Aliaskos malamutas (angl. Alaskan malamute) pasirodė prieš du – tris tūkstančius metų Aliaskoje. Manoma, kad Aliaskos malamutai kilę iš arktinio vilko, todėl šios veislės kailio spalvos taip primena vilko spalvas – pilki atspalviai, tačiau pasitaiko smėlio, rausvos ar net baltos spalvos atstovų. Tai labai gražus šuo, gerai išvystytais raumenimis, atletišku sudėjimu, pakankamai ištvermingas, kas leidžia jam nesunkiai įveikti ilgus atstumus transportuojant sunkius krovinius. Didelės ir galingos letenos su nuleistomis žemyn pagalvėlėmis, padeda Aliaskos malamutams užtikrintai judėti per sniegą, o tanki pavilnė saugo juos nuo šalčio. Aliaskos malamutas – energingas, bendraujantis, draugiškas, tuo pačiu metu kartais gali būti užsispyręs, linkęs nepaklusti. Todėl nuo ankstyvos vaikystės augintiniui reikia parodyti, kad lyderis esate jūs. Malamutai turi stabilią psichiką, ne agresyvūs, negali užpulti žmonių, todėl beprasmiška bandyti padaryti iš jų sargą. Šios šunų veislės priežiūra nėra labai lengva: nuolat reikia šukuoti tankų šuns kailį, karštu oru užtikrinti, kad jis neperkaistų, prižiūrėti, kad netrūktų vandens.

             Temperamentas. Aliaskos malamutas – švelnus, draugiškas šuo, bet ne “vieno šeimininko šuo”. Jis ištikimas atsidavęs draugas, žaismingas. Įspūdingas suaugusio šuns orumas.

              Išvaizda. Aliaskos malamutai – viena iš seniausių Arkties kinkinių šunų veislių, galingi ir tvirti, su gilia krūtine ir stipriais gerai išvystytais raumenimis. Malamutas tvirtai stovi ant žemės ir sudaro labai energingo šuns įspūdį, su aukštai pakelta galva. Akyse matomas susidomėjimas bei smalsumas. Galva plati. Ausys trikampės, stačios. Snukis masyvus, šiek tiek smailėja nuo pagrindo link nosies, nesmailus, neilgas, jokiu būdu nesuplotas. Kailis storas, viršutinio sluoksnio plaukai šiurktūs ir pakankamai ilgi, kad apsaugotų purią pavilnę. Galimos įvairios malamutų kailio spalvos. Charakteringos žymės ant galvos: kepurėlė ant viršugalvio, snukis arba visas baltas, arba su žymėmis ir (arba) kaukė. Malamutas turi turėti galingus kaulus, stiprias kojas, geras letenas, gilią krūtinę ir galingus pečius, bei visus kitus fizinius duomenis reikalingus efektyviam darbui. Judesiai turėtų būti ramūs, subalansuoti, nenuilstantys ir absoliučiai produktyvus. Malamutai nėra skirti dalyvauti rogių traukimo greičiui varžybose. Šie šunys sukurti parodyti jėgą ir ištvermę, todėl bet kokios šuns charakteristikos, įskaitant temperamentą, kurios trukdo šuns paskirčiai, turi būti laikomos itin rimtais trūkumais.

               Galva. Plati ir galinga, tačiau ne grubi, proporcinga šuns dydžiui. Švelnios išraiškos, parodanti draugišką būdą. Visų atspalvių šunų, išskyrus rausvą, nosis, lūpos ir akių apvadai – juodos pigmentacijos. Rausviems šunims leidžiama ruda pigmentacija. Snukis didelis ir masyvus, proporcingas kaukolės dydžiui, šiek tiek siaurėja link nosies. Lūpos prigludusios. Žirklinis sukandimas. Kitoks sukandimas – trukūmas. Skruostai vidutiniškai plokšti. Akys migdolo formos, vidutinio dydžio, rudos spalvos, įžambios. Mėlynos akys – diskvalifikuojamas defektas. Ausys vidutinio dydžio, mažos, palyginti su galva. Trikampio formos, kiek užapvalintais galais. Toli viena nuo kitos, palinkusios šiek tiek į priekį, tačiau kai šuo dirba, ausys dažnai atmestos atgal. Ausys išaugusios aukštai – trukūmas. Kaklas stiprus, šiek tiek lenktas.

             Korpusas kompaktiškas, bet ne trumpas. Be viršsvorio, kaulai proporcingi.

             Kailis. Viršutinis malamuto kailio sluoksnis grubus, ne minkštas. Kailio ilgis skiriasi nuo trumpo iki vidutinio išilgai kūno šonų, jo ilgis padidėja apie pečius ir kaklą, ant nugaros, uodegos, formuoja “kelnes”. Paprastai vasarą malamutų kailis trumpesnis ir retesnis. Malamutas eksponuojamas natūraliai. Kirpimas neleidžiamas, išskyrus pėdas, kurios turi būti tvarkingos.

             Spalva. Spalvos gali skirtis nuo šviesiai pilkos iki juodos spalvos atspalvių. Gali būti sabalo ar keistis nuo sabalo iki rausvo atspalvio. Spalvų derinys leidžiamas ant pavilnės, žymių ir ant “kelnių”. Priimtinas vieno tono atspalvis – baltas. Balta spalva visada dominuoja apatinėje kūno dalyje, iš dalies ant galūnių, kojų ir galvos. Žymės ant kaktos ir (arba) apykaklės, arba dėmė ant sprando, labai patrauklios ir priimtinos. Nepageidaujama netolygi arba su pertrūkiais šuns korpuso spalva.

             Dydis ir svoris.
Ūgis ties ketera. Yra natūralių dydžio svyravimų.

Pageidautinas santykis.
Patinas. 63, 5 cm ties ketera ir 38 kg (25 coliai, 85 svarai).
Patelė. 58, 5 cm ties ketera ir 34 kg (23 coliai, 75 svarai).
Tačiau, dydis neturėtų būti vertinamas atskirai nuo tipo, proporcijų, judėjimo ir kitų funkcinių savybių. Kai yra vertinami vienodi šunys pagal tipą, proporcijas ir judėjimą, pirmenybė teikiama šuniui, kurio matmenys arčiausiai pageidautino santykio.

             Santrauka. Vertinant Aliaskos malamutą visų pirma turi būti atsižvelgta į jo paskirtį transportuoti sunkius krovinius. Vertinamas trukūmų laipsnis priklauso nuo to, kiek šuo skiriasi nuo idealaus malamuto aprašymo, ir kiek šie nukrypimai turės įtakos gebėjimui būti darbiniu šunimi. Malamutų galūnės turi būti ypatingai stiprios ir turėti neįtikėtiną traukos jėgą. Bet kokia nuoroda į nesveikas pėdas ir kojas, stovėseną arba judesius, turi būti laikoma rimtu trūkumu. Žvelgiant iš šio taško trūkumams priskiriama kreivos kojos, tiesūs pečiai, blogi kampai, bet kokie judesiai kurie nėra produktyvūs ir nenuilstantys, pernelyg ilgos galūnės, sunkumas, kaulų struktūros lengvumas, prastos proporcijos apskritai ir t.t.

           Trūkumai. Bet koks nukrypimas nuo minėtų punktų laikomas trūkumu, ir šių trūkumų rimtumas tiksliai proporcingas nukrypimo laipsniui.

            Diskvalifikacija – žydros akys.