Anglų mastifas

            Veislės istorija. Mastifus kovojančius drauge su šeimininku, teko atremti Cezariui 55-aisiais metais įsiveržusiam į Britaniją. Vėliau jis juos pargabeno į Romą, kurioje mastifai arenose sėkmingai kovėsi su kitais šunimis, gladiatoriais, lokiais ir net tigrais. Laikui bėgant išpopuliarėjo Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Buvo uždraustos kovos su žvėrimis ir mastifai imti vertinti dėl gebėjimo apginti.

             Charakteristika. Tai didelis, masyvus, stambių kaulų šuo. Kailis lygus, gan trumpas. Povilnė tanki, prigludusi. Spalva gelsvai ruda, abrikosinė ar rudmargė. Akys vidutinio dydžio, rudos. Kaklas labai raumeningas, galingas. Nosis visada tamsi ir plati. Letenos didelės, apvalios ir kompaktiškos. Lūpos nukarusios, sudaro kvadratinį profilį. 

             Temperamentas. Geraširdis, drąsus, klusnus. Tai švelnus milžinas. Orus. Jam būtina nuolat būti su žmonėmis, tada užaugs draugiškas, bus geras su vaikais. Lengva dresuoti, tačiau reikia anksti pradėti, iki sueis pusė metų. Su kitais šunimis gali būti karingas, todėl mokyti gražiai bendrauti taip pat reikia nuo pat mažens.

             Priežiūra. Gali gyventi bute jei gaus pakankamai krūvio. Linkęs būti tingus, bet būtina judėti, kad šuo augtų sveikas ir laimingas. Reguliariai pasivaikščioti, bėgioti. Trumpą kailį lengva prižiūrėti, iššukuoti negyvą plauką. Šeriasi vidutiniškai.

              Sveikata. Dažniau nei kitom veislėm pasitaiko klubo displazija. Linkę tukti, todėl maitinti reiktų du ar tris kartus per dieną mažom porcijom, vietoje vienos didelės.